- skiausčia
- skiaũsčias, skiausčià bdv. Dė́k plytàs skiausčiàs, o ne gulsčiàs ar stačiàs.
.
.
skiausčias — skiaũsčias, ià adj. (4) Š 1. DŽ esantis siauruoju šonu, briauna žemyn arba aukštyn: Plytą gali padėti gulsčią, skiaũsčią ir stačią Jrb. Anys norėjo skiausčiõm plytom mūryt, aš nedaviau Lel. Suguldyk lentas skiausčiàs, kad geriau džiūtų Dkšt … Dictionary of the Lithuanian Language
skiausčias — skiaũsčias, skiausčià bdv. Dėk plytàs skiausčiàs, o ne gulsčiàs ar stačiàs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
skiausčianosis — skiausčianõsis, ė adj., smob. (2) Km kas plona, skiausčia nosimi: Jos vyras juodaplaukis, skiausčianõsis Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
skiausčianugaris — skiausčianugãris, ė adj., smob. (2) kas plona, skiausčia, išsišovusia nugara: Šiemet mūsų kiaulė pasitaikė nusipirkt skiausčianugãrių veislės Kp … Dictionary of the Lithuanian Language